dūda


dūda
dūdà (brus. дyдa) sf. (2), (4) K 1. SD127, R vamzdžio formos medinis arba metalinis pučiamasis muzikos instrumentas: Išsisukė dū̃dą iš žilvičio šakos Ėr. Parsinešk karklą – išsuksiu tau dūdẽlę Kt. Nupirk kokią dūdẽlę vaikui Rm. Grajino su dū̃dom Gs. Vargonų dū̃dos taip plerpia – gal užakę Pn. Dū̃dų orkestras . Eit brolytis dūdą pjauti iš liepos šakaitės RD90. Gražiai skamba mano dūda KlvD344. Griežk, dūda varine, šok, merga lelija JV999. Siuntė Marę į Žagarę, kad parneštų dū̃dą vario Plt. Suka piemens dūdelès ganydami aveles JD1019. Ką pirksi, Jonai? – Dūdutę, ponai (d.) Brt. Diedukas jam dūdžiukę davė LB186. | prk.: Tavo duktė gerą dū̃dą (balsą) turi Brt. Ar tu girdėjai tokią dūdą (niekų kalbą)? P.Cvir. ^ Ne tai dūdai ragas An. Ant kieno vežimo sėdi, to dūdon dūduok KrvP(Ps). Mažas būdams į keturias dūdas pučia, o užaugęs šlaitais vaikščioja (jautis: jaunas keturis spenius žinda, užaugęs aria) PrLXVII13. O kad tave šimtas dūdelių Sn. 2. Q327 ryla. 3. Ds armonika ar šiaip koks muzikos instrumentas: Įsitaisyk kokią dū̃dą ir išmoksi grot Kp. Na, muzikantai, traukit dūdàs, eisme šoktų! Kp. Bobos šok be dūdos JD838b. 4. dem. lūpinė armonikėlė, vargonėliai: Nupirkau piemeniui dūdẽlę, tai ir galvijus ažmiršta Dgl. Pagrajins ant dūdùkės, ir pašoksim Rdm. 5. vamzdis: Iš krosnies įleista dūdà į bačką, ir šildo vandenį Pn. Kasa žemėn geležines dūdas .šiaip koks vamzdžio formos daiktas: Popieriai dū̃dom (ritiniais) susukti Jnšk. 6. euf. užpakalis: Visi jūs būtumėt šuns dūdo[je] Jrk138. 7. dusulys: Šit' lakstydamas tu arkliui dū̃dą invarysi Trgn. Sušilusią kumelę kai pagirdžiau, tai ir gavo dūdẽlę Ml. 8. išvarža: Gavo dū̃dą Ds. Šitas vyras jau su dūdà Ds. 9. LTR(Mrk, Kltn) toks senovinis lietuvių liaudies žaidimas, šokis: Ratu šoka dū̃dą dviejau, t. y. viena kloniojas antrai, stovinčiai su kepure ant galvos įsirėmus J. Dū̃dą ir mes šokdavom, dainuodami dili dili Dglš. 10. scom. išsižiojėlis, neišmanėlis: Eik tu, dū̃da, nieko neišmanai! Ds. Eik tu, dū̃da, i vieriji, ką jis šneka Jnš. Mes mat tokios dū̃dos Rd.
◊ aviẽs dūdà neišmanėlis: Eik tu, aviẽs dū̃da! Kt.
dūdàs paléisti Šk, Ėr imti verkti: Ko čia paléidai dūdàs kaip mažas vaikas Jnš.
dū̃dą (dūdàs) pū̃sti verkti: Vaikas jau didelis, o ėmė dūdàs pū̃sti kaip mažiukas Jnš. Kaip aš imsiu tave grūsti, imsi dūdą pūsti JD460.
dūdẽlę paródyti pravirkti: Atėjus svečiuosna neparodo dūdelės An.
dūdàs sùkti verkti: Jau vėl pradedi dūdàs sùkt Rdm.
į dūdàs imti verkti: Parėjęs ėmiau bartis, tuoj in dūdàs Dkš. Nieko negali pasakyt, ji tuoj į dūdàs Brt.
į víeną dū̃dą pū̃sti laikytis vienybės, sutarti: Anys dabar vienon dūdon pučia Ds. Sunku juos priveikt – visi jie į víeną dū̃dą pùčia Pg.
kaĩp dū̃dą pū̃tęs apie buvusį kur ir nieko nepešusį: Parejo kaip dūdą pūtęs LTR(Pp). kaĩp iš dū̃dų labai smarkiai (lyti): Kad pila (lyja) – kaĩp iš dū̃dų Grl.
kulìnė dūdà; R298, N, Labanõro dūdà Trgn etnogr. toks lietuvių liaudies muzikos instrumentas – dūda su odiniu maišu, kuris laikomas po pažastimi ir grojant spaudomas: Ar matei Labanõro dū̃dą? Kn.
pãgal (kieno) dū̃dą šokìnti diktuoti kieno valią: Jis pagal savo dūdą jį šokina 47.
pãgal (kieno) dūdẽlę šókti vykdyti kieno valią: Dabar visi turės šókti pãgal mano dūdẽlę Jnš.
sàvo dū̃dą ryliúoti spirtis: Jis savo dūdą ryliuoja, i gana Alvt.
Vìlniaus dūdà nemokša, neišmanėlis: Eik tu, dūda Vilniaus, ne tau [laikrodį] taisyt! Plt.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • duda — 1. ‘Estado de indecisión o de falta de certeza’ y ‘cosa que provoca dicho estado o lo implica’. Este sustantivo femenino forma parte, en singular o en plural, de diversas locuciones. Así, se usa normalmente en singular en sin duda (‘con toda… …   Diccionario panhispánico de dudas

  • Duda — bezeichnet Río Duda, Fluss in Kolumbien Duda (Musikinstrument), Blasinstrument Duda ist der Familienname folgender Personen: Adolf Duda (1878 1940), österreichischer Politiker Alexander Duda (*1955), deutscher Regisseur und Schauspieler Fritz… …   Deutsch Wikipedia

  • Duda — Saltar a navegación, búsqueda La duda constituye un estado de incertidumbre y un límite a la confianza o la creencia en la verdad de un conocimiento. Su contrapuesto es la certeza. Puede proyectarse en los campos de la decisión y la acción, o… …   Wikipedia Español

  • dudă — DÚDĂ, dude, s.f. Fructul dudului; agudă. – Dud + suf. ă. Trimis de ana zecheru, 13.09.2007. Sursa: DEX 98  DÚDĂ s. (bot.) (înv. şi reg.) mură, (reg.) pomiţă, (Mold.) agudă, (Transilv.) fragă. Trimis de siveco, 05.08.2004. Sursa: Sinonime …   Dicționar Român

  • duda — sustantivo femenino 1. Falta de seguridad en lo que se hace o en lo que se dice: Tengo una duda, no sé si he apagado la luz. Le surgió la duda de si le había pagado o no. Lo hizo sin la menor duda. 2. Cuestión o problema que se plantea para ser… …   Diccionario Salamanca de la Lengua Española

  • duda — (De dudar). 1. f. Suspensión o indeterminación del ánimo entre dos juicios o dos decisiones, o bien acerca de un hecho o una noticia. 2. Vacilación del ánimo respecto a las creencias religiosas. 3. Cuestión que se propone para ventilarla o… …   Diccionario de la lengua española

  • duda — dȕda ž <G mn dȗdā> DEFINICIJA 1. anatomski oblikovan gumeni klobučić, koji se stavlja na grlić bočice s pomoću kojega dijete siše; cucla 2. dječja svirala od šuplje trstike 3. razg. slavina kroz koju istječe tekućina (iz bačve, kotla za… …   Hrvatski jezični portal

  • Duda — (Dutka, Dudotka, Schweran) ist ein uraltes russ. Holzblasinstrument, das aus zwei meist ungleich langen Rohrpfeifen mit je drei Tonlöchern besteht, die durch ein einziges Mundstück verbunden sind; es findet sich noch bei Landleuten in Hochrußland …   Meyers Großes Konversations-Lexikon

  • Duda — (Dudka), großruss. Blasinstrument mit einem oder zwei verbundenen Schallröhren und einem Mundstück. Dudák (tschech.), Dudelsackpfeifer, auch ein Nationaltanz …   Kleines Konversations-Lexikon

  • Duda —   [slawisch, zu türkisch düdük »Flöte«] die, / s, in Polen, Ungarn, der Ukraine und Teilen der Balkanhalbinsel Bezeichnung für Sackpfeife, daneben auch für eine Doppelrohrpfeife mit gemeinsamem Mundstück …   Universal-Lexikon


Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.